...mėgaukis braškėm...

Pabudęs ryte, anksti, kol visi dar miega, nueik. Basas eik, kad pajustum, kaip žolė kutena.  Raškyk braškes rankom. Lėtai raškyk, kad pajustum kiekvieną šaltos rasos lašą. Raškyk tik prinokusias. Raudonas, raudonas. Atsargiai dėk jas į dubenį. Nesvarbu, ar jos mažos, ar didelės. Tik neraškyk per daug. Sakai, per daug nebūna. Taip, gali vieną suvalgyti. Žinau, ji saldi, ji sultinga, ji pripildo visą tavo kūną gaivos. Gerai. Gali suvalgyt dar vieną.  Vėsiam medžio pavėsy sėdėk. Vėsiam medžio pavėsy jas valgyk. Valgyk, kol neliks. Perdaug priskynei?  O sakei per daug nebūna. Nesvarbu. Gali išvirt uogienės žiemai. Maišyk ją iš lėto. Būk kantrus. Įdėki cukraus. Tik ne per daug - bus per saldu. Sakai per daug nebūna? Rytoj ryte vėl eiki braškių. Iš lėto eik ir mėgaukis vėsia žole ir lengvu vėju. Nusišypsok saulei. Iš lėto raškyk braškes. Bet ne per daug. Sakai, per daug nebūna? Iš lėto jas raškyk, pajuski rasą. Ir dėk jas dubenin. Iš lėto valgyk jas, sumerkęs kojas vandenin. Pajusk jų skonį, jų gaivų saldumą. Per daug? Sakei nebūna. Nesvarbu. Gali sudėti jas į šaldymo kamerą.
Kai tikros braškes baigsis, išsiimk uogienę. Iš lėto valgyk ją su dar šilta balta duona. Mėgaukis vasara žiemą. Per saldu? Sakei nebus. Nesvarbu. Šaldytuve yra pieno. 
Kai ateis ankstyvas pavasaris, išsitrauk šaldytas braškes ir įsidėk į gaivų kokteilį. Tikros braškės vėl pasirodys vėliau. Skanu…
mėgaukis braškėm ištisus metus…

Dabar jau žinai, kaip elgtis su Meile…