Svajonės

Kodėl gi šiandien, tokią niūrią dieną
Prisimenu senus gerus laikus,
Kai vasarą braidėm po pievas
Ir plačius rugių laukus.

Seniai jau vasara paliko kaimus
Ir žvelgia žiemai į akis
Tik šiltas židinio švytėjimas
Man primena baltas naktis.

Atsimenu kaip mes palauke
Ėjom į senas pilis,
Kad pamatytume nuo kuoro
Kaip plaukia debesų ugnis.

Atsimenu tą tylų vakarą
Praleistą prie senos pušies
Kur sekėm viens kitam mes pasaką
Apie gražumą šios nakties.

Kai švietė krintančios mums žvaigždės
Mum leido norus sugalvot
Prašiau, kad ši akimirka nestotų,
O leistų ir toliau svajot...