Kaip reikia ruoštis seminarams

Studentai, kurie sako, kad pasiruošti visiems seminarams labai sunku ar neįmanoma, yra visiški tinginiai arba veltėdžiai. Esmė ta, kad studijuoti reikia sistemingai ir laikantis tam tikros dienotvarkės, kažką panašaus yra sakęs ir Leninas. Be to, grupinis darbas yra daug efektyvesnis už individualų, ir tą galiu įrodyti savo pavyzdžiu.
Seminarams aš visuomet ruošiuosi su dviem kolegėmis iš savo grupės, ir visi trys pasiekėme neįtikėtiną 9, 1 vidurkį. Žinoma, tai reikalauja daug pastangų. Štai vakar mes ruošėme estetikos, literatūros klasikų ir ekonomikos namų darbus.
Pradėjome nuo estetikos, nes tai be galo svarbi disciplina. Estetikos seminarai dar tik prasidėjo, ir nė vienas iš mūsų dorai nežinojome, kas tai yra. Laimei, aš turiu pažįstamą homoseksualistą, o jie visi laikosi estetikos principų, prisiminkime, kad ir Oskarą Vaildą. Taigi, vos spėję papietauti, su kolegėmis skriete nuskriejome į parduotuvę, kur nusipirkome nuostabaus vyno, ir štai jau mes tuk tuk- beldžiamės į minėto esteto namus. Pamatęs, kad atsivedžiau merginas, gerbiamasis estetas didžiai nusivilia ir sakosi neturįs laiko, bet padėtį išgelbsti vyno butelių skambėjimas. Įpusėję trečią butelį, mes niekaip nerandame atsakymo į būties klausimą, kas gi ta estetika. Viena iš mano kolegių žiovauja taip, kad net nepadoru klausytis, ir bijau, kad ji neprarytų mano galvos. Kita vis bando nukabinti mano pažįstamą gėjų, jai sekasi kaip amerikiečiams Irako kare, t. y. neblogai. Vynas baigiasi, taip ir neišsiaiškinus, kas gi ta estetika, bet viena kolegė pasipurena plaukus ir sako, kad svarbiausia yra pats klausimas, o ne atsakymas, nulipa nuo esteto kelių, ir mes nutariame pereiti prie literatūros klasikų.
Studijuojant klasikus, visai nebūtina skaityti jų kūrinių, be to, tai ir neįmanoma, nes jų knygomis aš parėmęs šaldytuvo kampą. Mokydamasis aš vadovaujuosi vieno kaimyno žodžiais, kad lietuvių klasikų neišgėręs nesuprasi. Taigi, ruošdamiesi seminarui, mes būtinai pasirūpiname degtinės ir šaltų užkandžių, studijuojamo klasiko nuotrauką ir traukiame į Vingio parką. Ten mes studijuojame iki sutemų, kol mus išvaiko nemandagūs policininkai, kurie klasikų studijavimą Vingiaparkyje kažkodėl traktuoja kaip smulkų chuliganizmą.
Pasiruošę estetikos ir klasikų seminarams, jaučiamės ganėtinai pavargę, todėl užsukame į vieną barą Savanorių prospekte atsigaivinti alumi. Visai netikėtai čia gauname nuostabią ekonomikos pamoką- pasirodo, alaus gerti negalėsime, nes mūsų išlaidos viršijo pajamas ir piniginėse nėra nieko, išskyrus deficitą, ta proga nutariame, kad rinkos ekonomika yra baisesnė net už estetiką, ir skelbiame bankrotą. Viena kolegė vis gniaužo rankoje tuščią banko kortelę ir šaukia, kad švenčiausioji motina atsiųstų bent penklitį taksui. Aš dar turiu bent porą litų, bet, nenorėdamas apvilti jos tikėjimo švenčiausiąja, nutyliu ir, netrukdydamas jai melstis, tyliai pasipustau  padus, juolab, kad jau ketvirta ryto, o geras studentas privalo miegoti bent dvylika valandų per parą.