veto

Nuodemę gimtą
tarsi be veido,
tarsi be grimo,
laistau ugnim,
žaižaruoju baloj,
kad išgirstum ...

Kaktą praskėlus
ašarom vėjo
gesint nepavyko,
ne ne-gal ne laikas,
o gal ir nereikia.

Prieblandos skausmą,
kamšysiu,
glamonėm bandysiu
pasmeigti,
noriu dar kartą,
nors paskutinį
veto*  ganyti.




veto* (lot.) – trukdyti ir drausti, šiuo atveju – pirma reikšmė.