Po boledus luridus

Pailgas naktinis žemės
Nariuotakojis Sidabras
turi daug kojų;
Mačiau žmogų, kuris turi tik
Vieną ranką,
Ir nieko daugiau,
Pavirtusi kosmoso dulke
verkiau;

Kaip kebėža sraigė užšliaužusi
Ant kardžuvės stuburo,
Rangosi saulė po dangų
Iš skausmo
Dukra-Sūnus jos-
Žemė iš kosmoso
krenta:

Skraidyti gimęs - žliaužti
Negimęs
Sraigius skridikas
Šiandien nepakilo
Skraubumo gyvenimo
Užmuštas,
Užlaižęs žaizdas.

Paskendęs žvizdre
Mano draugas Sidabras
Pajuodo nuo trilypumo.
.