Nesikalbu su tais,
kurie atsisukę į mane
šneka su stovinčiais už manęs.
Nešiojuosi su savim paprastadienius,
trumpam prisėsdama ant švenčių.
Kai neužmiega mano akys,
seku joms pasakas,
tuomet tenka pasitelkti fantaziją,
tik be lopšinių jos neužmiega.
Kai kas rytą batuose
randu prigliaudytų saulėgrąžų,
suprantu, kad tai tikrai ne mama…