Kad tave kur

kad tave kur
na ir dienelė
virpantys lašai murma
raukšlėse Mocarto Requiem ir
girdžiu kaimyną nulapnojant
rūkyti
tarškant indais kaimynę
ir telefonu
lašai jau braižo kreives
lyg gerai žinomų skaičių aparate
bet pavargę pirštai nepakėlė
neskambink
dviprasmybės sudaužė pianiną
kad tave kur
nebegaliu gerti kavos su cukrumi
nenuvaliau lūpdažių nuo puoduko
seniai reiktų
pulti tarškėti
bet dienelė
įstrigo į kraują
kad tave kur
bet tavęs trūksta