Savimedžioklė, Bėk ir Vysis.

Medžioklė su paliegusiais varovais-
Prakaito lašais per spalio veidą.
Kažkas iš žemės pėdsakus išrovė,
Tu tiek bėglys, kiek tave paleido.

Leki į kreivą lapkričio grimasą,
Kur saulės šypsnis- eilė balkšvų dienų,
Dar negimei, ne tavo duobę kasa,
Ne tavo vardą jie užgeria vynu.

Į spąstus žvilgsnis- horizonte tyrai,
Nelaisvėj išsiilgę šunys stovi.
Suki atgal, tačiau peizažas svyra-
Išvydę bėglį, traukiasi varovai.