Ištekėsiu

Mano kraityje-
dvidešimt pavasarių.
Dailiai sulankstytų,
raityton skrynion sudėliotų.
Mano kraitį motina iškeist
į aukso pažadą sumanė.

Beldžias į langą žvangučiai-
Štai ir mano jaunikis:
obuolių skruostais,
kepure rudalape.
Prunkščiančiais žirgais
piršliaut atvyko.

Žada-
pirkioj gyvensim sakotoj,
uošvienės avelių baltavilnėn
įsisupę. Klausysim,
kaip rąžosi medžiai.
Su lokiais į
medonešį eisim.
Žada, žada…

Kada gi, dukrele, tekėsi?

Pavasarį,
    su upėm
      tekėsiu