Nori dviračio Vytukas,
Bet jam neperka tėtukas.
Vaikas jau prašys mamos,
Bet ji burba nuolatos.
Nėra kas daryt Vytukui,
Eis tikriausiai pas diedukus,
Jie, gerieji, visados,
Jam padės ir jį paguos.
Bet ir čia jam staigmena:
Jo senelis serga, va!
Visi pinigai vaistukams,
Ir Vytukui nėra ūpo.
Panarinęs galvą Vytas,
Grįžta vėlei sugniuždytas,
Bet prie kiemo mato jis:
Naujas dviratis stovįs!
Štai Vytukui dviratukas,
Ir jis džiaugias kaip lėliukas,
Va, kokie geri tėvai,
Vytui perka viską vėl.
P. S. Labai manęs nesmerkit, čia mano pirmas, galima sakyti eilėraštis.:)