O aplinkui - tik tiek, kiek matau.
Kluonas kniūbsčias
Pargriuvęs
Gailiai žiūri į pankuojančius beržus. (Žaliaplaukiai)
Tik žolė,
Pasišiaušus baltai,
Lyg supykus ko,
Šnypščia prieš vėją,
Tik rausva obelis,
Apsigaubus rūku,
Moja sutinusiais pirštais
"Pareikit" .
Tik šermukšnis, pravirkęs karštai,
Vis apsipila uogų krauju,
Nusiminęs suklumpa kely
Sušnabždėdamas: "Dar negaliu"
Ir negaila žvyrkelio žvairo,
Jo mielų, kiek drėgnokų akių,
Juk aplink - kiek matau - medžiai rengias,
Tad rengiuosi ir aš. Išeinu.