Nuodėmė

Liepsnojančios akys. Palaima.
Plasnojantis angelas spurda.
Toks šiltas ir didelis delnas,
Gelmė, juodas dumblas ir purvas.

Mylėtis. Dar kartą mylėtis.
Save ligi skausmo atvėrus.
Ir vis dėlto esam tik rėtis,
Kuriuo nusijojamos svėrės.

Prakiuręs ąsotis ant stalo -
Tai mūsų pilnatvė šią naktį.
Nelieka pradžios anei galo,
Kai žvakei vėl uždegam dagtį.

Ir nuteka kraujas ant lūpų,
Kai liečiame nuodėmę pirštais,
Tačiau nenutrenkia perkūnas.
Sekundė. Ir pragaras miršta.