Saliut!

***

      Vaikai saliutuoja traukiniams,
kad keleiviai neišprotėtų
nuo vienatvės.
O gal kaip tik –
                kad išprotėtų - - -
                              - - - gyvatės!



Alpinistai

            Tie miesteliai pamišę kalnais –
randa skardį – iš karto ir karias,
tik susuka skrandį ir ką? –
į pečius galvą trauki – pakaušiu,
                        ginkdie, neužkliūtum.

                Mašinistas-fakyras į tunelį
sąstatą taikliai įmūrija,
o miesteliai – ahoy! – nuo viršukalnės
ir ištykšta Viduržemio jūroje.



Va taip gaudyti krabus

Krabus reikia gaudyti po saulėlydžio:
ardyti vandenyno dugną,
                          akylai akis vartyti,
sulėtintai judėti tarsi mimui,
lyg piligrimui pamaldžiai tikėti
            dievais su žnyplėmis, šiukštu
tik neužkliūt skenduolių – miego gijos
ir jūržolės jų kaulus netvirtai
                              apvijusios, tada...

      ... tada nei pranašas per vãndens
nešinas krabu negriukas,
o gal tik šmėkla, šviečia dantimis:
                            Fotografuok.
                                          – Va taip.



Gare du Nord

Šitoje stotyje stoja laikas,
be tvarkaraščių merdėja švieslentė,
šičia baigiasi bėgiai ir čia
                finišuoja pabėgėlių vėlės.

– Excusez-moi, buteliuką vandens.

                Pardavėja vapena kažką
juodaodžių kalba be subtitrų.
Akys plaukia – atrodo, ji laukia - - -
Godo.        Laukiu ir aš:
                          – Mineralinio!
                                          – Litrą!



***

Vaikai saliutuoja traukiniams,
o šiems giliai nusispjauti,
ir per
      teroristų
                konduktorių
                              apsiaustį
mus! iš vagono!
                        katapultuoja!