kasdienybė varanasyje

Mažas berniukas prie gango sedėjo
ir žarstė rankutėse tėvą
palaimintos atmatos upe tekėjo
byrėjo ir smiltys iš delno į delną

Įbridęs asketas atmaną prausė
ir šveitė trečiąją akį
per nykstančius grobus varvėjo
gyvenimo likę lašai

žmonės tylėdami slinko sitarų stygom
tikėdami slinko išgirsti tylos
          * * *
mėnuo užėjo ir vėjas pakilo
vaiko rankutėse tėvo neliko
smiltis po smilties
nuplaukė brahmos širdin...