MutaPopierines mintis vėjas nešioja,
pilna alėja šnarančio aukso,
vasaros vėlės vienatvės ilgesį
lietaus lašeliais ant tako barsto.
Piešia ant skruostų laukimo tiesiąją,
tarsi grįžtančiam kelrodę žvaigždę,
dar vienas vakaras virpa ant bokšto,
kai paukščių taku diena išeina.
Juodvarnio šauksmas pažadina naktį,
mojuoja sparnais – jaunatį glosto,
nemigos valandai dar neišaušus,
tavo miražas – mano sapnuose.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2005-09-26 10:10
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-27 00:20
-///-
ta priešnaktinė akimirka... mokantys ją pagaut - laimingi :) Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-26 17:37
pilna alėja šnarančio aukso; vienatvės ilgesį; kelrodę žvaigždę; paukščių taku diena išeina... na, viską beveik GLP pasakė, štai tos vietikės nelabai jau, aišku nereikia super neaiškių, negirdėtų metaforų, mat per daug negirdėtos įvertinamos kaip dirbtinos. O dėl rimo... taigi yra ir tokia formos išraiška, nerimuoti ketureiliai, aš taip pat juos rašydavau, aišku ten ritmika turėdavo aiškesnius kirčių pasikartojimus, tačiau ir čia, gana neblogai slysta. Eilėraštis nėra per daug nėriškas, tik toks šiltas, išjaustas. Pati paskutinė strofa taip pat vaikšto ant ašmenų, tačiau ji man labai patiko."vasaros vėlės vienatvės ilgesį
lietaus lašeliais" - puikios aliteracijos, gerai čia sužaidi. Šįkart giliau nesigręšiu, geras, jausminis eilėraštis, reikalaujantis dar darbo, pokyčių, bet geras. Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-26 15:59
labai graži antra strofa ir šiaip visas eilius rudeniškai ramus... žavus...
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-26 15:49
man atrodo, kad pirma ar 2-o posmo paskutinė eilutės sako ritmui "ne".
o laukimo tiesioji, panaši į kelrodę žvaigždę, sako "ne" mano vaizduotei. aš nepajėgiu įsivaizduoti... Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-26 15:27
Na, rimuotu jo nepavadinčiau, jeigu jau apie rimą, kaip apie tokį tai galūnės turėtų visiškai susišauk - pvz: barsto - karsto, išeina - painūs, glosto - bluosto etc. Bet eilėraštis ritmiškai gražiai sutvarkytas ir skaniai slysta gomuriu. Tik man (asmeniškai) pernelyg jau senitmentalus nėriškas. Toki įvaizdžiai kaip alėjos šnarantis auksas, vienatvės ilgesys, kelrodė žvaigždė... Jie jau tiek kartų buvo rašyti, kad man surambėjusiam seniui jau nieko nereiškia, tik, kad esi skaičiusi lietuvių romantikus. O tu pabandyk paslėpt kituose žodžiuose pvz.: vienatvės ilgesį, kad skaitytojas pats suprastų, jog tai vienatvės ilgesys, bet tiesiai jam tai nebūtų pasakyta. Išsivaduok iš šablonų. Ir pačiai įdomiau rašyt bus, ir karatų eiliuose padaugės;)
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |