Lauksiu tavęs tupėdama

Lauksiu tavęs tupėdama kampe, kaip visada
Ir daugiau apsirengusi negu praeitą Penktadienį.
Akys nesiliauja žiūrėjusios į tamsų Idėjų akmenį.
Stebi tuštumą šitoje nebūtyje.
Ieško šviesos vidury dangaus.
Mano dangaus, mano dangaus, mano vargšo dangaus.

Paslepiu sušąlusias rankas kišenėse.
Valanda ir pusė jau praėjo,
o tu vis dar nepasirodei.
Instinktai apvylė mane;
bet juk tai mano instinktas, neišmanantis apie meilę,
juk tai jis,
nežinojai?

Gyvenimas be tavęs;
kažkas panašaus į mirties procesą,
vaikščiojimas, nematant,
dainavimas, negirdint,
kalbėjimas, nekvėpuojant,
valgymas, nesuvirškinant.
Juk aš atradau, kad tu - tobuli forma
ir tobulas dydis man.