Le concierge šiandien tylus.
Pro pirštus - skrybėlė, pamažu,
kol dar ąžuolu kvepia,
pro brangių moterų, pigių vyrų žvilgsnius
Prisėdi
"To paties, padavėjau... "
Įkvėpti nespėji, iš akių pradeda snigti,
senukas akordeono dėžutėj nutyla.
Tau lūpom atvirkščiai lyja
pirštais glosto, bėgioja
tai juodas, tai baltas, juodas ir baltas
užgęsta šviesa, tarp žmonių susirango tyla,
po kojom balsai vinguriuoja
lėtai atsimerkia, užmerkia
rankos nuodėmingai vilioja
juodas ir baltas, tai juodas, tai baltas
Užspringsti
pro dūmus minčių negirdi,
žodžiai panagėm bėgioja -
stiklinės lėlės ir gilės
taurėj neskęsta
dar po vieną, už vieną...
tai juodas, tai baltas, ir juodas, ir baltas
Rašyk, vyzdžiuose vašku,
kol dar senukas...
"Bis! Dar du! "
Ketursiūlis žvilgsnis suyra,
susisuka nuorūka, lyja, į viršų,
apsirūkęs demiurgas užmiega pamišęs.