laikrodis miesto aikštėje
tyliai - naktimis jis prikimsta -
tyliai muša penktą
šviežių bandelių ir karštos kavos į lovą
valandą
tą penktą
kai prikimusiu balsu šnabždi
"man liūdna"
į nugulėtą mano ausį
ir glostai nubučiuotais pirštais mano veidą
tą penktą
kai naktis dar nesibaigusi
ir rytas po žibintais baugščiai kabo
o kiemsargiai dar tingiai rūko savo primą
tą valandą
kurioj sustingusi visa ateinanti diena
ir visas jau praėjęs mūsų laikas
laukia
penkto dūžio