ką aš žinau

mane ant kelių
Senuko nuo Kelmės
prilupkit
Už tai, kad anądien
sumindžiau
numindžiau
batus jūsų –
snobų.
dar vakar.

mane pakarkit kaip šunį.
Prie duoninės
[‘čia pirkti geriausia’]
ir mirti, sakau.
nes nemokėjau.
ir žinot nenorėjau, kad
saulė leidžias tik rudenį.
ir tai tik – kai trykštat jūs
energijom bio
ir trokštat
užtrokšti.

kažko lyg netyčia
aš spalvą to rytmečio
Milteliais
išblukinau.
pamiršus pasaulio
galybę aš vėlei
šunėms sulojus lenkiaus. –
au au au.

Ką aš žinau -

                Rytą išvarvėjo paskutinės  alijošiaus sultys.
                        Žaizda pagijo.
                    Nebekarkit. [nes varnos dar karksi. ]