Iš ciklo "Krūtys"

* * *
Rimtyje įkalintos,
šimtus tūkstančių vakarų
peržegnotos krūtys
su alaviniu Jėzaus
atvaizdu tarp jų,
meldžiasi,
vienuolyno varpams
                  gaudžiant.

* * *
Pasimetusios,
hormonų klystkeliuos
išnokusios kaip melionai
tranvestito krūtys 
žvelgia nuo scenos
ir į tave,
      ieškodamos
palankumo.


* * *
Sūrūs nuo ašarų
speneliai
įsirėmę į mylimojo
antkapį.
Krūtų
      liūdesys-
                juodas
lyg afrikiečio veidas.


* * *
Teliūškuoja,
ošia jūros giesmę
sodrios žvaigždės
                    krūtys,
pakrikštytos
          grožio etalonu.
Į rytą cypia
silikonai.


* * *
Dar šiltos
nuo tavo lūpų
pėdsakų mano krūtys
šypsosi, lyjant.