monmora

Ar sapnuojat Monmorą tą bedantę mergą?
Ji kalba, vaikšto, valgo, keliasi,
užmiega, rūko, skaito. serga...
Sijonas jai įsivelia į tarpkojį,
Užlenda kelnių driskena už aulo...
Ji Monmora- ji dramdlio kaulo.

Aistringa moteris bedantė Monmora
įsivaizduoja, kaip iššvokščia pro dantis
po gomuriu presuotą meilę,
kaip rankomis paklodę prisitraukia pri krūtų.
O Monmora- viena, nors kelių tautų.

Nors ir karta, ir deginta visaip naikinta,
ji vis sugrįžta dieną, naktį, rytą,
pripuolus smaugia, arterijas išdrasako
Žiūrėk beprote Monmora de Lasko
Štai surinkau savaitės auką...
Keistai jis rašo- niekad nepribrauko...