-NE-bijau

nebijau stovėti ant skardžio
palinkdama klykti
jausti verdančią papėdėje upę

šypsausi berniukui ant asilo
plaukuose varnos lizdus suka
pamišėlė sako jo akys

nebijau tokia atrodyti
skinu pasistiebusi sunokusius debesis
varniukai krenta iš plaukų

išklykiu miesto likučius
iškvėpiu tave - vienintelę savo baimę