I
man patinka galvoti
jog tu man gražiausia
ir neverkti
tebūna šis prisipažinimas lyg
kažkelintas lašas
į rojaus gėrimo taurę
o aš niekada
nepasikeisiu savo širdies
nepasikeisiu gyvenimo
(prispaudimuose
patikėjau išmintim
jog jie – tik to
kas geriausia
užtvirtinimas
tarsi suveržimas –
štai kodėl Dievas
leidžia ateit prispaudimams)
II
niekada jau nepamiršiu
kaip kartu rūkėm
tavo cigaretes
tąvakar
man rūpėjo tik romantika
tarsi ji tekėjo man į burną
ir per barzdą iš burnos varvėjo
štai toks ir stovėjau
ir išlikau to vakaro tąsoj
ir laikas jau neleido
nupiginti išsižadėt
ar viską savyje
prastai valdyti
– – –
dabar žinau
kad tavo akys
atsimerkia su dangaus šviesa
kuri kas kartą vis kita
(bet man ji – visad ta pati)
ir jos plaukioja sušildytoj erdvėj
amžinų rezervų supamos
ir man daugiau
jau kaip ir nebereikia nieko –
žinau kad tavo akys
mato tai ką nori jos matyti
III
kai tylėti negaliu
nuo negalėjimo tylėt
įsižiebia sidabro spalvos lemputė
tarsi matau kalnus
kurie didingi
ir kurie supranta
(išpūtus garo kamuolius
iš burnos
jie žada gyvą tyrą rytą)
bet jei galėčiau
perkelčiau juos į tavo rytą
ir matyčiau kaip rengies
(manyje tiek negimusių
akimirkų
ypatingų potyrių
naivių ir paprastų tiesų)
IV
jeigu
kada nors
išgirsi šuns lojimą prieš mėnulį –
tai žinok –
čia mano balsu jis guodžias
V
dabar
diena ilgesnė
ir vakaras giliau
ir būtinybė vis skubėti
kartais atsitrenkia
lyg į sieną
o saulė tirpdo
klaidingas skubotas
užkrėtusias
negatyvias pajautas
švelniam skambėjime
burbuliukai šnypščia
jau rugsėjis
ir pasigirsta naujos gaidos
ten kur slepiu
sielos paveikslėlius
(geri žmonės jų nepaliečia)
VI
pastatytas dailus
neapčiuopiamas
harmonijos statinys
laukia lankytojų
eini ten
nešdamasi kuprinėj muziką
ir aš skaičiuoju
spindulius aplink tave
ir jaučiuos galintis
juos pasivyti
o muziką – paveikti
kai metų naujumai
derinsis su patirtim
norėsiu matyti tavo sapnus
skaičiuot dešimtmečius
ir laikas nuo laiko
pasirodyt
kad žinotum
jog yra nors vienas
kuris viską dedasi į sielą
būna atidus smulkmenoms
ir vis dar žiūri atgal...
2005-09