tąnakt: prie verpstės krištolinės įmigai
uždengiau akis knygų lapais
obuoliai ilsisi
beveik knygrišė: kosčiu dulkėtomis
angelų plunksnomis, tavo žodžius
lyg ištroškusi sugeriu
ir ištaškau
į šulinius, be svirčių, žmogaus kvapo,
vyno, nedėkingoji tavo duktė
leidimo geidžia
pasislėpti veidą už
tavo sapnuojančių delno linijų
tai vyksta: siūlai raizgosi mano
kaklo linijomis, darausi menkesnė,
vis nykstu, lengvumas
be pertrūkio
obuoliai ilsisi, dar