be pavadinimo sako visuomene
as tau parasysiu eiliu urbanistini
is plytu ir cemento sulipdysiu
ir apmysiu
as tau is karto pasakysiu
nieko ypatingo
tik 1000 qnigu siesta Lisabonoj
man nuobodus tavo sarkazmas
tavo gerklej juntamas sunkus balastas
tavo svajonese holivudas
o kieme su supelijusiom kojinem padetas bliudas
is kokio aukscio nusiritai
kosmosas tavo elektrinej
elechijus tau vardas sis nieko nesako
kaip prisigalust prie poezijos serdies terupi
prie lapo prie gamtos i samanas isimurit
ir kaip geniui
is nevilties ir gyvenimo beprotybes galva i medi padauzyt
nerupi tau tavo plunksnos geny neraliuotas
tik i marias zvalgais ir vienisa kompozicija
ant laivo denio imituoji
ir po to ale dvasios draugams nuotraukas rodai
ir naktimis be menesienos
girdeti po mano langais
stuksenimas
ka gi stengies tu apgaut
gal isalkai netycia ir kirminu skoni
dar motinos dovanota panizo
vel patirti