Dvi pavasarinės nuotaikos

Ji grįžta namo. Pakeliui kyšteli pirštą į pašto dėžutę ir apčiuopia kažką popierinio. Jau turėtų būti atėję sąskaitos už buto išlaidas. Atidaro pašto dėžutę ir iš jos pabyra reklaminiai lankstinukai.

Pavasaris ir Velykos reklamuoja maisto prekes ir žvakes. Jie žali. Tokie žali kaip jos nuotaika. Pikta. Nežino ką su jais daryti. Pradeda kaišioti į kaimynines dėžutes, bet po to tyliai nusikeikia ir numetusi viską ant žemės bėga laiptais aukštyn.

Burna džiūsta, norisi gerti. Išsitraukia iš šaldytuvo mineralinio buteliuką, bet šis nepasiduoda. Pabando sukti įsivyniojus į rankšluostį. Pabando su replėmis. Nepadeda. Trenkia sienon. Plastmasė nedūžta. Geria tiesiai iš krano. Vanduo neskanus. Griebia peilį ir smeigia tiesiai į butelio kakliuką. Iš butelio čirškia fontanas, aptaško visą veidą. Geria godžiai, bet neatsigeria.

Suskamba durų skambutis. Tai jis. Atidaro jas ir nusisukusi nueina į kambarį. Guli suirzusi ir nereaguoja į jo glamones. Po kurio laiko akimirką susidomi ir slysteli ranka jam tarp kojų. Neapčiuopusi ten to, ko tikėjosi tik atsidūsta. „niekas man nesiseka ir tavęs nebetraukiu“, – pagalvoja. Pavasaris neateis.

*****

Ji grįžta namo. Pakeliui kyšteli pirštą į pašto dėžutę ir apčiuopia kažką popierinio. Jau turėtų būti atėję sąskaitos už buto išlaidas. Atidaro pašto dėžutę ir iš jos pabyra reklaminiai lankstinukai.

Lankstinukai reklamuoja pavasarį ir Velykas. Jie žali. Žali kaip bundantis pavasaris. „Iš jų išeis puikūs žali laiveliai“, –pagalvoja ji ir visą pluoštą parsineša namo. Tuoj pat iš vieno jų išlanksto didelį popierinį laivelį.

Velykiniai margučiai kaip tik užsilanksto ant laivelio viršūnės. Nepaisant to, kad burna džiūsta ir be galo norisi gerti, neatsilaiko norui išlankstyti dar vieną – žalią su balta ramune viršuje.

Galiausiai išsitraukia iš šaldytuvo mineralinio buteliuką. Šis nepasiduoda. Pabando sukti įsivyniojus į rankšluostį. Nepadeda...

Suskamba durų skambutis. Tai jis. Iš karto paima iš jos rankų buteliuką ir atsuka. Pažįsta tą mažytę suirzimo raukšlelę jos veide ir supranta dėl ko visa tai.

Atsigėrusi pasijaučia energinga kaip deivė ir timpteli jį už rankos į savo šventą guolį, parengtą prižadinti gyvybei.

Deja, ne visi pavasariniai daigai taip greitai sudygsta ir pakyla. Prireikia stebuklingo deivės lūpų prisilietimo. O tada jau gali jį sodinti į dieviškąsias įsčias. Jos laukia alsuodamos šiluma ir gyvybės syvais. Ar daigui žemėje taip pat šilta ir švelnu ? Deivė-žemė suvirpa daigo pakutenta ir sukelia drebėjimų  audras. Virpulys nubėga per visą žemės kūną ir jį prižadina pavasariui.