Eskizas

Sulaužytų pirštų galais,
anglimi tavo veidą raižau.
Akis, sukandžiotas lūpas. Šiandien labiau
tavo žvilgsnis - tolyn. O sapnais

tavo blakstienas puošiu,
mėlynu rytu suvilgau akis.
Stikliniu lašu aplink širdį vedu,
o vaško skara - plaukuose paukščius.

Tuštumu žydinčiom vyšniom
tavo rankos užpiltos -
tirpstančiu sniegu nukirstos
būna danguj. Bet nedrįstu

savęs šalia nykstančio ūko paišyt...
Jau geriau - greitai išnykt, nesugrįžt.
Taip lengviau suglamžyt lapu
ilgesį bičių, tuo tarpu - širdy paskęstu.