Sugulėm visi:
Žudikai, prostitutės, pankai
Ir kariai.
Sugulėm ir laukėm:
Šūvio, katastrofos
Ar savo gyvenimo galo.
Sugulėm su šypsena:
Be klausimų, ironijos, jausmų.
Sugulėm be artimų...
Nes aplink tik invalidai
Ir sraigės,
Mažos, pažeidžiamos sraigės.
Čia gal ne į temą.
Man labai patinka sraigės. Gyvūnai, kurie gyvena tikrą ir pilną gyvenimą. Niekur neskubėdami, viską išjausdami iki paskutinio.
Pas mus vaikai jas liaudiškai vadina STRaigėmis ;) Ypač tas, kurios su keturiais rageliais ;))
jega...sugulem visi y savo duobes,uzhsiklojom lapajs ir uzhmigom...kita rudeny pabusim[galboot]ir pasikalbesim su laukinem srajgem,nes budami arti zhemes,mes ishmokstame visokiu stebuklu...[chia ne y tema,bet labaj jau man norejosi ikishti savo trigrashi]
Na jei jau sugulėt visi, tai kam dar kažko laukti? Nors išties būna, kad suguli su kuo nors – ir katastrofa. Nesigulkime be jausmų ir nebe tokios pažeidžiamos atrodys tos sraigės.