Plunksnos

Šventyklų rankos į dangų beldžias rytmetinei maldai,
Palikt lizdelį saugų ir nusvirt žemyn kaltai.

Į žemę pūvančią sulįsti, akmeninėj geldoj pasislėpti
Ir surikiuot savas mintis. Nenori šaknys niekur lėkti.

Žydra padangė tik ne tau, tik girdisi kačių šnabždėjimas
Mrr... miau, mrr... miau. Atsiliepia pamėklės iš aukštai.

Ir susiprask, ko tikisi žmogus. Aukštybės – tik laisviems ereliams.
Supančiosi rakinamom spynom, užrūstinsi tu gaivalus šiurkščius.

Žmogau, pasaulis krenta iš teisios nenuoramos visatos,
Kaip krenta paukščio plunksna į tavas belaukiančias rankas.

Žmogau, esi erelio plunksna nusileidus ant senelės žemės.