Lenta. Kreida. Ir keletas akių...

Jų akys bėga paskui mano judesį kiekvieną.
Žodžius suryja godžiai lyg išalkęs vilkas.
Palydi šypsena, kaip ir sutinka,
O kartais net betikslis flirtas.

Žvilgsniu įsisega į nedažytas lūpas,
Primerktos akys kibirkščiuoja ugnį,
Pagauna ir paleidžia mintį,
Kai už dantų prakoštas lieka nešvankumas.

Minty lyg skersvėjai pataršo šviesius plaukus
Ir balsiai aptaria dienos apsirengimą.
Aš paskaitų su jais be galo laukiu
Ir dovanoju už užsispyrimą.

Juoku pavirsta, kai papokštaut nori
Ir sergi tarsi lobį nuo kitų pavydo;
Jie man visi kaip geras brolis...
Ir galvos skausmas nuo raudono vyno.


Vienai studentų grupei