įkalinau savo svajužę
lašely lietaus,
kurs krito
ir nėrė į žemę.
svajužės- sėklelė
vijos žvaigždę dangaus
gėle augdama.
nespėjai mintelės
nė rast nė įspėti-
ji žiedlapiais žemėn pabiro.
manęs jau nebe-
teks tau kitą mylėti,
dar žydintį žiedą
nešti jai tyrą...
Kad tave atminčiau...