Dangaus Gyvulėliai

man patinka
tavo akys lapkritį,
kada lyg švelniai dvokteli
mirtimi

ir paukščių besparnės dūšelės
linksmai sūpuojas
ant raudonų raudonų
blakstienų

ir bičių, po medunešio
nublukusių, ir žiogų
vaikiškos bestygės
vėlės euforiškai nutupia
ant pliko, grubaus
tavo kaklo, o tada
švilpiniuoja ir malasi malasi


pasibaidai, imtum
lyg jau ir kriokteltum,
bet ar turi ką daugiau


nors kokią balkšvą skrandelę
apvilkčiau,
nuogas nuliūdęs
mano tėvuk