Be garso sprogo pernokęs rugpjūtis,
Nėra kur grįžt- nebuvo ir išeita,
Todėl prisėsk, dar galim čia pabūti
Ir ristis obuoliais į sodo skreitą,
Nugulti kekėm ant godumo stalo-
Nėr alkanų, upeliais vynas liejas,
Ant žemės kapt- rudens daigelis kalas,
Čia pat nugeltęs sučeža: rugsėjis.