Naktis. Gal stebuklinga?

Labai keistai
lyg snaigės vasarą
nutūpę
pelkių nutilę ajerai
migdyti ima laiko
upę.

Danguj bastūnės
žvaigždės aiškiai kelią
rodo,
ir gulint po skliautu
aukštu, delnuos
suvirpa liepsnomis
paguoda.

Naktim klajojąs
murmesys
su vėtrungėm po stogus
šoka.
Ir kai akordų šiosios
išklausys,
nubaltintus atmerks svajonių
vokus.

Jau ir mane
sūpuot liūliuoti ima
nakties gamos
kerai.
Ir nyksta
tinkluose miglų
apsunkę inkarai.