Skruzdės

Angliskųjų skruzdžių  metamorfozės

Kaip visada, atsikėlus šviečia saulė, arba mėnulis, arba net nešviečia kieme sudaužytas juodžių žibintas, naktį kaukia sirenos, tarsi pranešdamos apie oro antskrydį. Antskrydžiai niekada nesiliauja, girdisi švilpiantys ir kaukiantys iš paskutiniųjų lėktuvai. Vieni jų (lėktuvų) kaukia tam, kad pasiektų oro uostus, esancius šitam skruzdėlyne, kiti kaukia is šito skruzdėlyno isveždami toli gražu ne paskutines skruzdeles.
Visa kame gyvenime yra balansas ir disbalansas.
Žmonių - skruzdžių įvairovė, bendra anglų kalba, bendram naudojimui, o bendrumų ir panašumų išvis nėra. Visų rasių skruzdės  susiplakusios ir persiplakusios, ir dar visaip įvairiai, visokiais būdais -  vieni iš paskutiniųjų, kiti šiaip, savo malonumui .
Ir jų tas, iš paskutiniųjų malonumų, stebina ir gąsdina, nes kiek rūšių-rasių  skruzdžių jūs žinote?
Aha!!! Rudas ir raudonas! Raudonos skaudžiai kanda!
O cia skruzdžių dar įvairesnių -  vienos mušasi, kitos ant gatvės kampo narkotikus pardavinėja, trečios skruzdės prie sudaužyto žibinto keikdamosios ne bendrauja, o kažkokia nacionaline kalba, skirta vidiniam vartojimui (jaučiu, kad keikiasi, nes girdisi metalo džergesys), ir, matomai, dėl to, kad ratai neatsisuka, byra stiklai. Viena is tos kompanijos skruzdžių, matomai, melomane, tikiu, lupa patefoną ir vis keikiasi pusbalsiu.
Kiek įvairiu skruzdžių!!! Pasižiūriu pro langą,  po kiek laiko  matau, kad kita skruzdė, na, kitos rūšies, namo velkasi visa girta ir traukia tai daina, tai iš butelio kokį tai skystį. Ir vel dužta stiklas. Skruzdė išgėrė visą skystį ir dar linskmesnė patraukė toliau.
Išeinu į vidinį kiemą ir įtraukiu gryno oro su kanapiu prieskoniu. Keli kaimynai -  juodosios skruzdės, kalba apie astronomiją ir žvaigždes. Įdomu, ko jie taip krizena? Turbūt mėnulis jiems juokiasi, nes ir jie krizena gana ilgokai ir, kaip pasirodė, isteriškai. Rodo pirštu į dangų, patraukia dar smilkstančią, vos ne 2 metrų cigaretę ir vėl krizena. Matyt, vakare mėnulis jiems rodo kokius tai iliuzionistinius pokštus. Pasižiūriu ir aš į mėnulį. Žiūriu ir taip ir kitaip, net nežinau -  mėnulis kaip mėnulis, ir ko tie kaimynai- skruzdės, tokios pat skruzdės kaip ir aš,  juokiasi? Mhhh...............
Girdžiu, kai praūžė dideliu greičiu mašina gatvėje. Matyt, irgi pilna įvairių rušių-rasių  skruzdžių Virš galvos praskrido malūnsparnis su įjungtu prožektoriumi ir griaudėdamas tikrai ne Elvio Preslio dainas. Matau viduje irgi sėdinčias skruzdeles, tik šitos -  uniformuotos. Prie kojos priėjo katinas (jis irgi gyvena savo gyvenimą, žinodamas, kurioje vietoje valgyti, kada murkti, į lauką, matyt, išėjo pažymėt mūsų skruzdžių urvo ribas (ir tuo žymejimu teritoriją priskiria  sau). Kaimynai-skruzdės net susirietė jau, net nekrizena, o be kvapo raitosi ant žemės, matomai, mėnulis jiems pasakė, kad ateis i svečius ir, pavirtęs į malūnsparnį, praskrido virš galvų!
ŠITO JIE NESITIKĖJO!!! 
Jeigu jie rytoj išlindę iš savo urvelio dar ir į saulę žiūrės, reiks kviesti skruzdžių paramedikų tarnybą, kuri iš pradžių paklausia draudimo numerio. Ir, kaip taisyklė, į tokius pakvietimus pirma atvažiuoja patruliuojančios skruzdelės, kad patikrintų, ar tikrai tuo adresu gyvenančioms skruzdelėms taip jau blogai. Tad neaišku, kur ir kada ką kviesti, kitos rūšies kaimynės_skruzdės pagalbą kviečia visai kitaip, vidiniame kieme patiesia kilimą į rytu pusę ir meldžiasi pagalbos.
Grįžau namo. Dar sykį žvilgtelėjau pro langa. Namo ėjo balti treningai, jie eiti negali, matyt, dar vienos rūšies skruzdėlė, kokia tai tamsiai juodoji, keistoka, namučio traukia į savo urvelį.
Visiškas disbalansas ir drįsčiau teikti eklektiką su kokiu tai ekleru prieskoniu, nes eklerą ką tik suvalgiau.