apie rudenį

ar susapnavo
ar per televizorių matė
kad rudenį
žmonės miršta

duris užrėmė
iš kambario nebeišėjo
žmoną ir vaikus laikė
vaikai kampuose
inkštė ir draskėsi
žmona lipo siena
ir voratinklius mezgė
nepajudinamas
lyg petras uola
ant slenksčio
ausį priglaudęs
tarsi ko klausėsi
gal kaimynų beldimo
gal šūkavimo
gal rudens sėlinimo

neatlaikė
po dešimtmečio griuvo
skylę grindyse pramušė
niekas nebeatkėlė

taip ir liko gulėti
kai vaikus
šungaudžiai išvežė
kai namus išnešė

žmona voratinkliuos
muses supo
aštuoniais delnais
plaukus šukavo

taip ir liko gulėti
kai ruduo atėjo
keistas ruduo buvo
mirties neatsinešė