Šukelė

dangaus ovalai
kartais būna sodrūs.
-į juos žiūrėt, apsivaisint iš lėto gardžiai. -
nepastebiu jų balzganos šviesos
[lig galo kartais]

pabėgsiu tyliai nuo tavęs
galvažudžių paveikslan,
ant paralelinių tešlos šakučių sudurtų.

apdriskęs vėjas prieblandoj
dar pasakas vapės,
ir praeities ranka,
sugrubus kiek,
pavirtus molio obelisku,
iš laimės tikrą opą išdaigins.

jo beždžionėlė, neturėjus kojų
per badą bandė mergiškai šypsotis
ir tik vienintelis ąsotis,
jos meilės stygių kiek užglaistęs,
pabėrė šukę dieviškai raudoną.