---
Rytas.
Nušvito dangus.
Ilgesys pavirto tūkstančiais fėjų.
Tai rūkas virš upės.
Susirinkusios, it bespalvė vaivorykštė, lydėjo.
Sparnais mosavo ir siuntė stebuklingas smilteles.
Pavėjui.
Šaltas rytas, kai gimsta tūkstančiai varstų iki dejavu.
Virš upės. Rūkas ir fėjos.
Pavargusios rankos, beieškančios prieglobsčio delnuos.
Ir siautulingas žvilgsnis, kitame krante, jau palydintis saulę.
Po to vakaras ir tykūs upokšniai.
Keleivis prieš tave, už tavęs, šalia.
Susisuko žodžiai.
Viso kito nebeliko.
Ieškosiu žodyno, kur fėjos.
---