Dešimt laipsnių į šiaurės vakarus, ten, kur niekad nešviečia saulė ir nėra kur pasislėpti nuo šalčio, ten, kur viešpatauja mirtis ir ledas, ledas, geliantis iki pat kaulų smegenų, ten gyvenu aš – vienišas ir niekam nereikalngas, sergstintis paslaptį, savo mirties paslaptį. Nuo Aghagaro kalno aš ateinu pas tave, nugalėk savo baimę – pasitik mane, kaip aš pasitinku tave išskėstomis rankomis, atvira širdimi, laukdamas kol šausi į ją...
Aš nebijau, nes baimė – tik jausmas, kurį nugalėjau mirdamas dešimtyje laipsnių į šiaurės vakarus, vietoje, kur negalioja jokios taisyklės, – lygiai taip, kaip kare ir meilėje, – vietoje, kur bandžiau surasti tave, drebančiom nuo šalčio rankom laikydamas vos vos rusenantį deglą – paskutinį šviesos–šilumos šaltinį, kuris dar liko. Aš jį išsaugosiu, nes jis – mano širdis (ji degs iki paskutinės akimirkos), mano paskutinė jungtis su tavo širdies jungtimi, su šia realybe...
Aš esu čia ir ten, visur ir niekur, aš – begalybė klausimų, į kuriuos nieks neras atsakymų, nes aš savęs nerandu. Ar padėsi man surast save?
Per sniegą, kai nurims pūga, liks pėdos, eik šalia jų – būsim dviese, suleisim šaknis į šąlančią dirvą ir kęsim skausmą, kol išauš naujas rytas, patekės nauja saulė, naujas medis iškėlęs rankas apkabins tave... Nusibrauk paskutinę ašarą, nejudėk, tegul pasaulis bėga pro tave... Jauti? Ką jauti? Esi... vienišas – taip. Nesistenk pasprukti – žuvis be vandens neišgyvena. Tu iš Ten? Kur dingo tavo sparnai? Neatsakyk, žinau – mes visi iš Ten, persivertėm per pasaulio kraštą... aš esu tu, tu – aš, mes, jie, visi... jie, JIE bėga per rugius dešimt laipsnių į šiaurės vakarus nuo mūsų. Mums nepakeliui, įsėdom ne į tą traukinį rankoj laikydami lėktuvo bilietą... ar beverta plaukti laivu?.. paimk mane už rakos. Mano delnas tavo delne – mes žaidžiam ne pagal jų taisykles. Neatsisuk, eime, šis pokalbis prie keturių akių...
Iš plaučių. Daugiau nenoriu rėkti, niekas manęs negirdi... Aghagaras – sniego kalnas – liko ištikimas pats sau – nei minčių, nei spalvų, nei žodžių. Dešimt laipsnių į šiaurės vakarus nėra vėjo, ten nieks nenuvalo sniego nuo tavo lango... išdaužk jį kol jis dar aklinai neapšerkšnijo!
Slima 2005 m. rugpjūtis 3 d.