Lyg žvėris iššieptais nasrais
tupi už to upės vingio
apsiavęs spalvotais kaliošais
urzgi vėjui pakilus
tau negana
lietaus glamonių
rugsėjo šlamesio už lango
tau negana
vis prišliauži lyžteli švelniai
į saują įbruki nemigą
ir skruostais išteki
prieš pat patekant saulei