Iškepęs save

ant gelsvės krūmo kartėlį pakabinęs
gražinuos iš veidrodžio pavogtu atspindžiu
prisėlinu prie dubenio
barstyto krakmolu
ir miltais

iškepsiu tuoj save
tik reikia tešlą iškočioti
tik reikia mielėmis pasidabinti

* * *

išsipučiu lyg tiltas iš akmens ir dulkių
visai kaip džiūvėsiuose apskrudus vėgėlė
ir tartum šaltinio srovės apkabintas
iškepęs dubeny stebiu save