Parasparnis

Sparno dešinėje įšalusi dėmė
Lupas it oda įskilęs dažas
Veidu krisdamas nepastebėjau rūko
Pasiklydau neieškodamas tiesų
Vienas liko, tarsi ūžaujantis rytas,
Pėdsakas žvėries, tik dulkė laukuose
It nekrologo išvada vinukais kreivių išrašytas
Vietininko linksnis...
Praskridau kaip reikiant nepakilęs
Neatsiplėšiau nuo kaulų ir vandens
Jonvabalių rūkas žemės plaukuose išsirpstantis
Liečiasi išoriškai, truputis delnuose
Primena, kad dar plėšiu save
Iš praeitų gyvenimų
Ieškau ne tiesos
Palikdamas ją tiems,
Kurie išmoko sklandymo gudrybių
naiviai išskaitau: atleisk.
Bet pamiršau vardus
Ir savo ir kitų ir šios dienos
Kada išmokau tyliai leistis
Į maldas-
Be polinkio sugrįžti.