intymus pokalbis su gyvūnais

intymus pokalbis su  gyvūnais vienitelis žaidimo žavesys, kuris tegali buti suteiktas šlykščiom rankom, beplėšiančioms kalendorius -
panagėm, iš kurių sutvertas pasaulis ir pakinkytas blogis laižys syvius iš po odos -
kaip nuopolio bausmė būsiu paišomas juodom spalvom – nepažinau meilės, o tai atrodė dar labiau komiška, dar viena šlykstybė – gaivališka. gal gyvuliška. bėgiot po rūgius basom kojom, eit į bažnyčią basom kojom žvyru, praustis kūdroj, nužiūrėt nuogas kaimo moteris..

Tik juokias pajutęs, kaip žuvys dūsta
Vazose ir keramikose.
Laižosi.
Žūvų ašaros, o ryte – pabrinkę paakiai, vyzdy – iriasi valtele žiogas debesimis, išardo pūkus, spjaudo, o po to keikė užuolaidas, kuriom dengė scenas -
Meilės
Ar kraujo
Ar tik žiūrejo kaip lauke vaikai
Bėgioja -
Išmuša vienas kitam dantis.
HA!
Aš pamiršau tos kekšės vardą, nors ivykdžiau sumanymą  ją ibauginti jos pačiais instrumentais.
Kažkas dengė nuogumą
kaikam patiko regtaimas ir šoko namie pamišęs vyras su dukros vaiduokliu.
Ciniku vadino.
Vešlioj pievoj klalbejausi.
prie duobės kaimo ganykloje.
Intymus pokalbis su gyvūnais.