Daugiažodžiavimas

Tavo eilėraštis virsta mano sapnu?

Nusišypsok
šitą, varvančią nuo karnizų ir grakščių aptrupėjusių balkonų atbrailų, naktį.
Sapnas lyg palietas pienas atsiranda iš Niekur.
Gal iš tamsos, besislepiančios už tingiai murkiančių akmeninių liūtų,
gal iš pamestos sagos perlamutrinio žvilgesio.
Jis plaukia iliuzijų labirintais,
kraujagyslių sankryžom,
rytdienos žodžiais,
akinių stiklų atspindžiais,
kvapiais atodūsių vainikais
/nupinti iš lietaus purvinų smėlėtų latakų jie skamba lyg rūko lašeliai plaukų galuose sukabinti /.

Nusišypsok.
Rožių krūmas gobelenuose vystančių parkų tyloj,
rudens rusva elegantiška miego plaštakė - šis sapnas.
Išvardinu snaudžiančius daiktus.
Jie priebalsėm šiugžda ir krebžda mažyčiais nageliais neparašytuos laiškuos.

Mano sapnas virsta tavo eilėraščiu?

Įsiūsiu tau pamestą sagą.
Tik nežinau dar, kur šiam sapne rasti adatą.