Pri(si)rišimas

Jo rankose
Likimo linijomis
Gyvatės raitosi,
Žiojasi,
Iš kontūrų krenta,
Aukso grandinėmis pina
Mano tįstantį kaklą.


Jo akių
Juodi zuikiai
Aukų instinktus slepia,
Mano atvirumo užkampiais
Šmirinėja,
Pėdas mėto,
Tyliai kremta mūsų
Įelektrintus laidus.


Jo troškimų
Dykumos karavanai
Aštuoniukėmis
Mano kojas pina,
Žvangučių pančiais
Veržia apie čiurnas
Skraidančius drugius.


Su dovanotu
Maitvanagio godumu,
Iš sklidinų saujų
Mintu jo beskoniais žodžiais
Ir vis tebedrebu
Guldydama mintis
Dėžutėn šalia ledinukų.