rudeniop visada
pasigaunu slogą
ir vaikštau taip
su knygele palei širdį
ir šermukšnių
rutulėliais
o vakarais. Taip
tamsu
tarp mūsų visų
alsuoja į nugarą
dūstu
- - - - -
- - - - -
kaip pavargau
nuo vienumos buvimo
atsisveikinimas aerouoste
šeimininkui raginant
pasiskaninti arbatą