Sužalota draugų

Prašau, pridėk man ranką prie kaktos…
Ir pažiūrėk ar nekarščiuoju.
Sugersiu viską, ką pasaulis šiandien duos,
O ryt jau pastebėsi, kad šlubuoju.

Kalbėjau daug ir dar daugiau klausiau,
Galvojau, į lentynas talpiai dėjau.
Nepastebėjau, kaip staiga atsiradau
Ligoninėj. Pakeisti nieko nebespėjau…

    *  *  *

Man apmaudu…
Mes mokam šitaip subtiliai suteršti sielą.
Ji sako: “Užtrenkiu, tvirtai užrakinu,
Giliai pasislepiu…kartoju tai kasdieną,
Tai mano ritualas, ginklas nuo ligų”.

Prašau, pridėk man ranką prie kaktos dar kartą.
Sakyk greičiau! Ar aš jau atvėsau?
Juk taip svarbu apnuodyt žodį tartą.
Vėl akinius imu.
Ir vėl nebematau.




                                                                          DDC: lilei