rauda laumžirgiai

tamsa ėmė graužti duris
šaltas stalčius
pilnas
neskaitytų laiškų

tykštantys
slegiantys
veliantys
kapojantys
plėšiantys

laiškai

viduje vien
tamsa
gliti ir tepli

barška tikėjimas
lūžta šukėmis
laksto rausvai apsirėdžiusios
lapės
sukiša snukučius
ir juokiasi

iš po juodų blakstienų
paraudusios akys

rauda laumžirgiai
pamiršę apdarus
pamiršę vasarą

ant akmens priešais ežerą.