pertrauka. stinguliai ir vynuogės

aš nuodas o kai lyja vadinuosi
pavasariu ir basomis kojomis
mindau išpurtusias vynuoges
rūgsta jos vynininkas šypsosi
pro ūsą panašus į Voltą Disnėjų
pasakiškas aš nuodas ir nuodiju
kauliukus žieves minkštimą
vynininkas Peliukas Mikis
didžiaausis beprotis nugirdantis
mano kūną mūsų lietus yra
nelyg mergaitės ašaros – taškosi
ištykšta susiraukšlėja mano
pėdos visai kaip pavasaris aš
susiraukšlėję besprogstantys
pumpurai

mergaitės ašaros kaip mano
kojos - - susivėlęs reikalas