Eretikas (prieš mirtį sudeginant)

Aš apaštalas iš geriančios kavinės
Ragaujančios vis dar tą patį suartėjimą
Ir aš prie tų, kur mąsto kiek kitaip
Ir aš nuvėžintu veidu bučiuoju drėgmę.

Aš franken-Dievas ir teprabyla žvėrys
Tegul alsuoja bailūs ir negyvi jų sūnūs
Man tiesiai į absurdu ir augliais išmuštą žievę
Apsivyniojusią sulig karpuota sąžine.

Patarkit švęsti kada užtrunka maršas
Ir skambesys iš dūdų dergia Mūsų kapą
Aš tūkstantis ir vienas malonumų kandis
Misionieriaus prievartaujamas beprotis.

Į kartuves ir į sveikata, pone
Ir spėju čia parodijuoja invalidą
Be kraujo, kelių procentų stiprumo skausmo,
Ir plėšyto, ir skaldyto trumpučio dūstu...